Šiuolaikinis žmogus vis dažniau pastebi paradoksą: valgoma „teisingai“, renkamasi kokybiški produktai, tačiau po valgio vis tiek jaučiamas pilvo pūtimas, sunkumas, energijos kritimas. Tokiose situacijose dažnai ieškoma kaltininko pačiame maiste – glitime, cukruje, riebaluose ar net daržovėse. Tačiau vis daugiau dėmesio krypsta ne į ką valgome, o kaip organizmas sugeba tą maistą apdoroti.

Čia ir atsiranda klausimas: ar paprasta žolelių arbata ir fermentuotas augalinis gėrimas organizmui veikia taip pat?

Pelynas – kartus augalas, bet labai skirtingas poveikis

Pelynas (Artemisia absinthium) žolininkystėje vertinamas dėl ryškaus kartumo. Kartūs junginiai tradiciškai siejami su virškinimo sulčių, tulžies ir fermentinių procesų aktyvinimu. Tai viena priežasčių, kodėl pelynas dažnai pasirenkamas esant vangiam virškinimui ar apetito stokai.

Tačiau pelynas kaip augalas ir pelynas kaip fermentuotas produktas – du skirtingi dalykai.

Paprasta pelyno arbata – tiesioginis, bet ribotas poveikis

Pelyno arbata – tai karštu vandeniu ištrauktos augalinės medžiagos. Organizmas gauna koncentruotą kartumo signalą, kuris refleksiškai aktyvina virškinimo sistemą.

Tai gali būti naudinga:

• trumpam „pažadinant“ virškinimą,

• po sunkesnio maisto,

• esant sumažėjusiam apetitui.

Tačiau svarbu suprasti ribas:

• arbata nekeičia augalo struktūros,

• joje lieka antimaistinės medžiagos,

• poveikis yra stimuliuojantis, bet ne adaptuojantis.

Be to, pelynas turi junginių, kurie jautresniems žmonėms gali dirginti gleivinę, todėl tokia forma paprastai rekomenduojama trumpiems kursams, o ne kasdieniam vartojimui.

Antimaistinės medžiagos: apie ką dažnai nekalbama

Augalai natūraliai turi junginių, vadinamų antimaistinėmis medžiagomis – lektinus, fitatus, tam tikrus polifenolius. Jų paskirtis augale – apsauga. Tačiau žmogaus organizme jie gali:

• trukdyti mineralų pasisavinimui (geležies, cinko, magnio),

• dirginti žarnyno gleivinę,

• skatinti fermentaciją žarnyne, ypač esant jautrumui.

Štai čia slypi esminis skirtumas tarp paprasto augalo vartojimo ir fermentuoto produkto.

Ką iš tiesų daro fermentacija?

Fermentacija – tai ne tik „rūgimas“. Tai biologinis procesas, kurio metu mikroorganizmai:

• skaido sudėtingus augalinius junginius,

• mažina lektinų ir kitų antimaistinių medžiagų kiekį,

• keičia augalinių medžiagų formą į lengviau organizmui atpažįstamą.

Mokslinėje literatūroje fermentacija aprašoma kaip procesas, galintis:

• pagerinti mikroelementų biologinį prieinamumą,

• sumažinti žarnyną dirginančių junginių poveikį,

• padaryti maistą „draugiškesnį“ virškinimo sistemai.

Fermentuotas pelyno gėrimas – daugiau nei kartumas

Fermentuotame pelyno gėrime pelynas nebėra vienintelis veikėjas. Jis tampa augaline terpe, kurioje veikia 12 skirtingų bakterijų rūšių.

Kas vyksta praktiškai:

• kartumas tampa švelnesnis, bet gilesnis,

• augaliniai junginiai pereina mikrobinę transformaciją,

• susidaro organinės rūgštys ir fermentacijos metabolitai,

• sumažėja potencialiai dirginančių medžiagų poveikis.

Tai reiškia, kad organizmas gauna ne „smūgį“, o subtilų, palaikantį signalą.

Kodėl tai svarbu šiuolaikiniam žmogui?

Šiandien dažnas žmogus susiduria su:

• žarnyno jautrumu,

• pūtimu net po „sveiko“ maisto,

• mikroelementų trūkumo požymiais,

• energijos svyravimais.

Tai ne visada susiję su maisto kokybe. Dažnai problema slypi maisto įsisavinime.

Fermentuoti gėrimai veikia per kelias kryptis:

• palaiko žarnyno mikroaplinką,

• padeda organizmui efektyviau apdoroti augalinius junginius,

• mažina vidinį virškinimo „triukšmą“.

Pelynas ir saugumas – atsakingas požiūris

Svarbu pabrėžti:
nei pelyno arbata, nei fermentuotas pelyno gėrimas nėra vaistas.

Reikalingas atsargumas, jei:

• yra skrandžio gleivinės jautrumas,

• pasireiškia refliuksas,

• vartojami vaistai,

• organizmas stipriai reaguoja į kartumus.

Fermentuota forma dažnai toleruojama švelniau, tačiau individuali reakcija visada svarbiausia.

Kuo fermentuotas gėrimas skiriasi iš esmės?

Ką iš „Dievų Maistas“ fermentuotų gėrimų rinktis?

Atsižvelgiant į organizmo poreikius:

• Pelyno fermentuotas gėrimas – kai aktualus sunkumo jausmas, vangus virškinimas, pūtimas.

• Raudonėlio fermentuotas gėrimas – žarnyno balansui, mikroaplinkai, ypač jautriam virškinimui.

• Burokėlių fermentuotas gėrimas – kepenų funkcijos palaikymui, mikroelementams, energijai.

Visi „Dievų Maistas“ gėrimai kuriami:

• fermentuojant augalinę žaliavą,

• naudojant 12 bakterijų rūšių,

• be agresyvaus poveikio, kaip kasdienės mitybos dalis.

Pabaigai

Fermentacija – tai procesas, kuris leidžia ne kovoti su organizmu, o jam padėti.
Tai grįžimas prie senos, bet išmintingos logikos: pirmiausia paruošti, tada maitinti.

Virškinimas prasideda ne skrandyje, o supratime, kaip kūnas veikia.
Pradedam. Neskubėk.