Kiekvienas laikmetis turi savo „atradimus“. Vienu metu tai buvo supermaistas, vėliau – detoksai, dar vėliau – funkciniai gėrimai. Todėl natūralu, kad daliai žmonių kyla klausimas: ar fermentuoti produktai nėra tiesiog dar viena trumpalaikė tendencija, kurią po kelerių metų pakeis naujas madingas žodis?

Šis klausimas yra svarbus, nes jis verčia atskirti mados reiškinį nuo fundamentalaus biologinio proceso.

Kas iš tiesų yra „mada“ mitybos kontekste?

Mada paprastai pasižymi keliais bruožais:

• ji atsiranda greitai,

• žada greitą efektą,

• remiasi supaprastintais pažadais,

• dažnai atsiskiria nuo realių biologinių procesų.

Madingi produktai dažniausiai kuriami ne iš proceso, o iš rinkodaros poreikio. Jie veikia per emociją, pažadą arba momentinį pojūtį.

Fermentacija šio apibrėžimo neatitinka.

Fermentacija kaip biologinis procesas, o ne tendencija

Fermentacija egzistuoja tiek, kiek egzistuoja mikroorganizmai ir augalinė ar gyvūninė žaliava. Tai procesas, kuriuo:

• mikroorganizmai skaido angliavandenius,

• keičiasi maisto struktūra,

• susidaro organinės rūgštys ir kiti metabolitai,

• maistas tampa stabilesnis ir ilgaamžiškesnis.

Tai nėra kultūrinė naujovė. Tai biologinis dėsningumas, kuris buvo naudojamas dar gerokai prieš atsirandant mitybos teorijoms.

Kodėl fermentacija „sugrįžta“ būtent dabar?

Fermentuoti produktai tampa matomi ne todėl, kad jie nauji, o todėl, kad pasikeitė aplinka, kurioje žmogus gyvena:

• maistas tapo stipriai perdirbtas,

• sumažėjo natūralių fermentuotų formų kasdienėje mityboje,

• mikrobiomos sutrikimai tapo dažni,

• žmonės pradėjo ieškoti ne papildų, o procesų.

Šiuolaikinis susidomėjimas fermentacija yra ne mada, o atsakas į pertrūkį – nutrūkusią sąveiką tarp žmogaus, maisto ir mikroorganizmų.

Kuo fermentuoti produktai skiriasi nuo „madingų sprendimų“?

Fermentuoti produktai:

• neveikia momentiškai,

• nereikalauja „tikėjimo“,

• neturi universalaus pažado,

• nėra vieno ingrediento sprendimas.

Jų poveikis priklauso nuo konteksto – organizmo būklės, mikrobiomos, mitybos ritmo. Tai yra priešinga mados logikai, kuri visada siekia greito ir visiems vienodo rezultato.

Mokslas ir fermentacija: ne reklama, o paaiškinimas

Šiuolaikinis mokslas fermentacijos neišrado. Jis paaiškino:

• kaip mikroorganizmai keičia augalinę matricą,

• kodėl sumažėja kai kurios dirginančios medžiagos,

• kaip susidaro nauji biologiškai aktyvūs junginiai,

• kodėl fermentuoti produktai skiriasi nuo nefermentuotų.

Tai, kad fermentacija šiandien nagrinėjama moksliškai, nereiškia, kad ji tapo mada. Tai reiškia, kad procesas pagaliau yra suprantamas, o ne aklai kartojamas.

Kodėl fermentacija neišnyksta, o keičiasi?

Mados ateina ir praeina. Fermentacija – evoliucionuoja. Ji keičiasi kartu su:

• technologijomis,

• higienos standartais,

• mikrobiologiniu supratimu,

• procesų kontrole.

Tai leidžia fermentacijai išlikti aktualiai ne dėl reklamos, o dėl prisitaikymo prie šiuolaikinio žmogaus sąlygų.

„Dievų Maistas“ fermentuoti gėrimai šios temos kontekste

„Dievų Maistas“ fermentuoti gėrimai nėra kuriami kaip madingas produktas ar trumpalaikė naujovė. Jie kuriami kaip:

• fermentuota augalinė sistema,

• paremta realiu mikrobiologiniu procesu,

• vykdoma uždaroje, kontroliuojamoje fermentacijos aplinkoje,

• kurioje dalyvauja 12 bakterijų rūšių.

Skirtingi augalai – daržovės, vaisiai, uogos, vaistažolės ir prieskoniai – suteikia skirtingą augalinį profilį, tačiau visi gėrimai jungiasi per tą patį principą: fermentacija kaip procesas, o ne idėja.

Tai nėra bandymas „perkurti“ tradiciją. Tai bandymas ją perkelti į šiandieną, išlaikant esmę ir atsisakant atsitiktinumo.

Pabaigai

Fermentuoti produktai nėra mada, nes jie niekada neišnyko. Jie tiesiog buvo nustelbti patogumo, greičio ir perdirbimo. Šiandien jie grįžta ne kaip tendencija, o kaip priminimas, kad kai kurie dalykai veikia ne todėl, kad yra nauji, o todėl, kad yra fundamentalūs.

Fermentacija nėra pažadas. Tai procesas.
Ir procesai neišeina iš mados.